merdelėti

mer̃delėti, -ėja, -ėjo intr. 1. dem. merdėti 1: Seniai jau mer̃delėja ir vis dar gyvas Ds. Mer̃delėja mer̃delėja, ė numirt negali Ds. 2. prk. būti apsiblaususiam, snūduriuoti: Ko čia mer̃delėji, eik gultų! Ds. Mer̃delėsi perdien nemiegojęs Ds. 3. prk. labai norėti, trokšti, laukti: Mer̃delėja paskui iš kito, o pats nepasdirba Ds. \ merdelėti; pamerdelėti